Mažas gyvis – didelė problema. Kaip apsaugoti savo augintinį nuo erkių?

Pasibaigus vasarai, daugelis augintinių šeimininkų lengviau atsikvepia, mat yra įsitikinę, kad pagaliau baigėsi erkių sezonas. Vis dėlto, VET1 veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas ragina neprarasti budrumo ir toliau saugoti savo keturkojus draugus nuo šių kraujasiurbių, nes rudenį šie parazitai vėl tampa itin aktyvūs.

Kada erkės aktyviausios?

Mitas, kad erkės tik vasaros atributas, besikeičiant klimatui, jos ramybės neduoda gerokai ilgiau. „Erkės yra aktyviausios 5–6 laipsnių temperatūroje. Jų aktyvumui turi įtakos ne tik šiltas oras, bet ir pakankama drėgmė, kuri yra ypač būdinga rudeniui. Be to, šiuo metu jos turi pasiruošti ilgai ir šaltai žiemai, todėl įžengdamos į naują vystymosi stadiją, jos labai aktyviai ima maitintis žinduolių krauju“, – sako specialistas.

Ar ir žiemą reikia saugotis erkių?

Pasak veterinarijos gydytojo, apsaugos nuo erkių priemones vertėtų naudoti visus metus, nors ir šaltuoju sezonu erkės yra mažiau aktyvios, tačiau ir tada gali pasitaikyti atvejų. „Pavasarį erkė nubunda alkana ir vėl ima aktyviai ieškoti maisto, todėl būtent šiais dviem metų laikais, per erkių maitinimosi piką, labai svarbu savo augintinius tinkamai apsaugoti“, – akcentuoja Ž. Besakirskas.

Ką daryti, jeigu priemonių nenoriu naudoti ištisus metus?

„Erkių ligos labai pavojingos ir vėstant orui, tačiau jei augintinio šeimininkas nenori apsaugos nuo erkių naudoti visus metus, rekomenduojama atsižvelgti į oro temperatūrą – jei vidutinė paros temperatūra siekia daugiau nei 5 laipsnius, tuomet apsaugą naudoti būtina“, – pataria veterinarijos gydytojas.

Kokias apsaugos priemones naudoti?

Erkės, kol neprisisiurbusios kraujo, yra labai mažos ir būtent dėl to pastebėti jas ant gyvūno kailio, joms dar nespėjus įsisiurbti į odą, yra praktiškai neįmanoma. Ž. Besakirskas teigia, kad dėl šios priežasties geriausia apsisaugojimui nuo erkių naudoti jas atbaidančias priemones. „Priemonių, padedančių apsisaugoti nuo erkių, yra labai skirtingų, tai, pavyzdžiui: lašai, antkakliai, tabletės, purškikliai. Labai svarbu, kad naudojama priemonė būtų vaistinis preparatas, t.y. būtų sertifikuotas ir saugus pačiam augintiniui. Na, o norint išsiaiškinti, kokia priemonė nuo erkių yra tinkamiausia jūsų augintiniui, visuomet yra rekomenduojama pasitarti su veterinarijos gydytoju“, – teigia ekspertas.

Kaip pašalinti erkę ir rūpinti augintiniu po įsisiurbimo?

Žinoma, net ir tinkamai naudojant įvairias apsisaugojimo priemones, erkė augintiniui gali įsisiurbti. Tokiais atvejais, labai svarbu žinoti kaip tinkamai ją pašalinti. „Įsisiurbusią erkę patogiausia ir saugiausia ištraukti su specialiai tam skirtu įrankiu. Jei vis dėlto abejojate, kad erkę pavyks ištraukti visą – nepaliekant jokios jos kūno dalies, tuomet yra geriausia kreiptis į veterinarijos specialistus“, – sako VET1 veterinarijos gydytojas.

Po erkės įkandimo taip pat reikėtų stebėti ir savo augintinio būklę. „Jei praėjus 7-14 d. pasireiškė vangumas, apetito stoka, vėmimas, viduriavimas, aukšta temperatūra, patamsėjo šlapimas ar jis tapo raudonas – būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją“, – pabrėžia Ž. Besakirskas. 

Ligos – itin pavojingos

Daugelis žino, kad erkės yra pavojingos dėl pernešamų ligų, augintiniams galinčių sukelti ne tik nemalonius simptomus ir ilgalaikes pasekmes, bet kai kuriais atvejais net ir mirtį. Būtent dėl to yra itin svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į specialius. Ž. Besakirskas išskiria pagrindines ligas ir jų simptomus, kurias gali sukelti erkių pernešami sukėlėjai. 

Babeziozė

Tai dažniausiai Lietuvoje sutinkama liga, kurią sukelia babesia spp pirmuonys. Po erkės įkandimo jie patenka į kraujotaką ir per 24-48 val. prasiskverbia į raudonuosius kraujo kūnelius, čia dauginasi, bręsta ir persikelia į kitas raudonąsias kraujo ląsteles taip jas naikindami ir augintiniui sukeldami mažakraujystę. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: karščiavimas, apetito sumažėjimas, smarkus lekavimas, mažakraujystė ir kt.

Anaplazmozė

Šią ligą dažniausiai sukelia Anaplasma phagocytophilum bakterija, tačiau porūšių gali būti ir daugiau. Įkandus erkei, anaplazmozės bakterijos į gyvūno organizmą patenka per 24-48 val. ir sukelia nespecifines organizmo uždegimines reakcijas. Pirmieji simptomai gali pasireikšti 1-3 savaitę. Šios ligos diagnostika gana sudėtinga, dažniausiai atliekami kraujo PGR  molekuliniai tyrimai. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: vangumas, silpnumas, karščiavimas, padidėję limfmazgiai, sąnarių skausmas, gali padidėti blužnis. 

Boreliozė

Bakterinė liga, dar kitaip žinoma kaip Laimo liga. Po užkrėsto erkės įsisiurbimo, sukėlėjai į organizmą patenka maždaug per 24 val. Ši liga pavojinga ir žmonėms, tačiau užsikrėsti ja nuo sergančios katės ar šuns žmogui pavojus nekyla. Tiesa, erkes reikėtų nurinkti atsargiai ir jas tinkamai sunaikinti. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: vangumas, apetito sumažėjimas, sąnarių/raumenų skausmai, banguojantis karščiavimas ir kt.

Erlichiozė

Ligą taip pat sukelia bakterijos, dažniausiai erlichia canis. Inkubacinis periodas gali trukti 1-3 sav. Patekę į organizmą sukėlėjai pažeidžia baltąsias kraujo ląsteles, pavyzdžiui, monocitus. Tuomet migruoja į kitus organus, tokius kaip kepenys, blužnis ir kt. ir juos taip pat pažeidžia. Dažniausiai pasitaikantys simptomai: karščiavimas, apetito stoka, padidėjusi blužnis, padidėję limfmazgiai, vėmimas, viduriavimas, galimas akių pažeidimas ir kt. 

Specialistai ragina po erkės įsisiurbimo nuolat stebėti savo augintinio būklę ir pastebėjus jam nebūdingus simptomus, pavyzdžiui, sumažėjusį apetitą ar aktyvumą – nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, mat kuo anksčiau bus diagnozuota liga, tuo greičiau ją bus galima išgydyti išvengiant ilgalaikių pasekmių ar  netgi augintinio mirties.